Naminiai augintiniai, deja, taip pat negali išvengti ligų, kurias perneša erkės. Didžiausias pavojus kyla šunims dėl mūsų regione labiausiai paplitusių erkių pernešamų ligų – babeziozės, Laimo ligos, erlichiozės ir anaplazmozės.
Laimo liga (boreliozė) – tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi. Erkės perneša šią bakteriją savo organizme ir besimaitindamos šuns krauju jį užkrečia. Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia karščiavimo epizodais ir protarpiniu šlubavimu. Šie požymiai įprastai išsivysto tik praėjus keliems mėnesiams po užsikrėtimo. Šlubavimas gali praeiti savaime po kelių dienų, tačiau ir vėl pasikartoja praėjus kažkuriam laikui. Šlubavimas yra pagrindinis šunų Laimo ligos požymis. Jis atsiranda ir praeina, pasireiškia vienuose, po to kituose sąnariuose. Šuns, sergančio Laimo liga, sąnariai yra skausmingi ir patinę. Šuo gali būti apatiškas, atrodyti nelaimingas ir netekti apetito.
Babeziozė (piroplazmozė) – tai sunki liga, kurią lydi hemolitinė anemija. Erkei besimaitinant ligos sukėlėjas – Babesia genties pirmuonis patenka į šuns organizmą, prisitvirtina prie eritrocitų ir juos pažeidžia. Ligos požymiai: karščiavimas, silpnumas, apetito ir svorio netekimas. Šuo tampa anemiškas, blužnis padidėja, dažnai išsivysto gelta. Ligai progresuojant simptomai tampa dar sunkesni. Taip pat gali pasireikšti kvėpavimo sunkumai, troškulys, rausvos ar rudos spalvos šlapimas, traukuliai ir koma.
Kartu su babezioze dažnai pasireiškia ir Ehrlichia canis infekcija, kurią taip pat perneša erkės.
Šunų erlichiozė pasireiškia keliomis stadijomis. Ūmioje stadijoje šunims pasireiškia karščiavimas, sumažėja apetitas ir svoris, atsiranda nosies ir akių problemų. Ūmi stadija gali praeiti savaime be gydymo per keletą savaičių, tačiau po jos vystosi poūmė stadija. Ligos požymių nesimato ir ši stadija gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Šiuo laikotarpiu gyvūnai, kurių imuninė sistema yra pakankamai stipri, gali nugalėti ligą. Silpnesniems gyvūnams išsivysto lėtinė stadija. Tokiems šunims pasireiškia depresija, karščiavimas ir svorio netekimas, jų gleivinės yra blyškios, o pilvo sritis gali būti skausminga.
Anaplazmozė nėra tokia sunki kaip erlichiozė, tačiau ligos požymiai yra panašūs. Užsikrėtus ligos sukėlėju A. phagocytophilum, kurį perneša erkės, išsivysto šie požymiai: karščiavimas (virš 39 °C), apetito nebuvimas, depresija, viduriavimas, mieguistumas ir blužnies padidėjimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti šlubavimas ar nerviniai požymiai, bet tai taip pat gali būti susiję su Borrelia burgdorferiinfekcija, dažnai lydinčia anaplazmozę. Kaip ir kitų, aukščiau minėtų ligų, anaplazmozės simptomai nėra specifiški.
Erkių pernešamas encefalitas– viena pavojingiausių ligų žmonėms, gali pasireikšti ir šunims, nors ir labai retai. Kraujo tyrimai gali parodyti, kad šuo užsikrėtęs, tačiau dažniausiai klinikiniai encefalito požymiai šunims nepasireiškia.
Erkės taip pat gali pernešti ligas ir katėms, tačiau šios ligos pasitaiko daug rečiau nei šunims ir katėms jos nesukelia tokių rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, Laimo ligos atveju katėms pastebimas nedidelis šlubavimas, kuris lengvai gydomas. Kačių babeziozė yra sunkesnė liga. Užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, jos netenka svorio ir išsivysto anemija.
Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas ir sutrikęs kvėpavimas. Erlichiozė ir anaplazmozė beveik niekuomet nepasitaiko katėms Europos regione.