zookomfort
lt lt
.....................................................
Phone Tel. 8 5 216 51 12
Mob. tel. +370 630 01444
Naujininkų veterinarijos klinika
ZooParduotuvė
gal gal gal gal gal gal gal gal gal

Pasiutligė

Kas yra pasiutligė?

Pasiutligė – virusinė liga, pažeidžianti centrinę šiltakraujų gyvūnų, taip pat ir žmonių, nervų sistemą. Ligos inkubacinis laikotarpis ilgas (šeši mėnesiais), o simptomai užsikrėtus gali pasireikšti tik po kelių savaičių. Pasireiškus simptomams, pasiutligė paprastai baigiasi mirtimi.

Pasiutligę sukelia lisavirusas – tai encefalitą sukeliančių virusų grupė, kuriai taip pat priklauso keli šikšnosparnių lisavirusai. Lisavirusai priklauso Rhabdoviridae šeimai. Žodis Rhabdo kilęs iš graikų kalbos ir reiškia virusams būdingą kulkos arba lazdelės pavidalą.

Pasiutligė žinoma daug šimtmečių. XIX a. 9-ąjį dešimtmetį Louisas Pasteuras nustatė, kad ligą sukelia virusas. Dabartiniu metu nuo pasiutligės pasaulyje kasmet vis dar miršta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių ir milijonai gyvūnų. Apie 95 % žmonių mirčių pasitaiko Azijoje ir Afrikoje. Daugumą žmonių mirčių lemia užsikrėtusio šuns įkandimas, o 30–60 % šunų įkandimų aukų yra 15 metų nesulaukę vaikai.

Kur pasitaiko ši liga?

Pasiutligės virusas paplitęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Tam tikrose Azijos, Afrikos, Centrinės ir Lotynų Amerikos šalyse didžiausią rūpestį žmonių sveikatai kelia naminių šunų pasiutligės atvejai.

Europoje pasiutligės iš esmės nėra. Tačiau kai kurios Rytų Europos šalys praneša apie kelis gyvūnų susirgimo atvejus ir keletą žmonių susirgimo atvejų. Tose šalyse įgyvendinamos ligos išnaikinimo ir stebėsenos programos, apimančios ir laukinių gyvūnų vakcinavimą naudojant jaukus.

Kaip ši liga perduodama ir plinta?

Pasiutligė persiduoda per užsikrėtusio gyvūno seiles. Infekcija pirmiausia patenka į organizmą per kąstines žaizdas arba kai užkrėstų seilių patenka į atvirą pjautinę arba kitokią žaizdą arba ant gleivinės. Aprašyti užsikrėtimo įkvėpus virusą atvejai, pvz., tankiai apgyvendintoje šikšnosparnių uoloje.

Virusas paprastai kurį laiką lieka patekimo vietoje, o paskui nervais juda link smegenų. Smegenyse virusas greitai dauginasi, tada ir atsiranda klinikinių požymių. Vėliau virusas iš smegenų nervais patenka į seilių liaukas. Laikotarpis, po kurio užsikrėtusiam gyvūnui pasireiškia klinikiniai požymiai, gali skirtis, tai priklauso nuo viruso atmainos ir patekimo vietos. Liga per užsikrėtusio gyvūno seiles gali persiduoti kitiems gyvūnams ir žmonėms iki pasireiškiant užsikrėtusio gyvūno ligos klinikiniams požymiams.

Koks pavojus visuomenės sveikatai siejamas su šia liga?

Pasiutligė laikoma viena iš svarbiausių zoonozinių ligų pasaulyje. Būtina tirti kiekvieną naminio ar laukinio gyvūno įkandimo atvejį. Pasiutę laukiniai gyvūnai praranda įgimtą žmonių baimę, o tai padidina susidūrimo pavojų. Gyvūnams pasireiškiantys klinikiniai požymiai, tokie kaip gausus seilėjimasis, dusulys ar springimas, gali kelti gyvūną apžiūrintiems žmonėms pavojų užsikrėsti jiems apie tai nežinant. Svarbu nedelsiant nuplauti visas kąstines žaizdas ar paveiktą odą su muilu ir vandeniu ir pranešti apie atvejį gydytojui arba ligoninės skubios pagalbos skyriui.

Kokie šios ligos klinikiniai požymiai?

Gyvūnų pasiutligės klinikiniai požymiai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo viruso poveikio smegenims. Tipiški požymiai yra staigūs elgesio pokyčiai ir progresuojantis paralyžius, kuris baigiasi mirtimi. Tačiau kai kuriais atvejais gyvūnas gali greitai nugaišti nepasireiškus pastebimiems klinikiniams požymiams.

Kaip ši liga diagnozuojama?

Ligą galima įtarti remiantis klinikiniais požymiais, tačiau būtina atlikti laboratorinius tyrimus, kad diagnozė būtų patvirtinta.

Kas daroma, siekiant išnaikinti šią ligą arba ją kontroliuoti?

Šalyse, kuriose ši liga yra endeminė, įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama spręsti infekcijai imlių populiacijų (laukinių, benamių ir naminių gyvūnų) užsikrėtimo problemą ir mažinti jo pavojų bei užtikrinti žmonių apsaugą nuo gyvūnų ligos šaltinio.

   ________________________

Pasiutlige žmonės serga visuose žemynuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo šios pavojingos ligos miršta beveik 40 tūkstančių žmonių, Europoje – 50.

Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 10 žmonių. Septynis iš jų apkandžiojo laukiniai, o tris – naminiai gyvūnai. Šie žmonės į medikus nesikreipė, nesiskiepijo.

Paskutinysis mirties atvejis, 2004 metais užregistruotas Prienų rajone, liko neaiškus. Medikams nepavyko nustatyti, ar miręs vaikas nesirgo pasiutlige.

   __________________________

  Nukentėjusiųjų nuo pasiutusių gyvūnų žmonių mirties galima išvengti tik juos skiepijant.

  Pasiutligės virusas perduodamas kartu su seilėmis. Todėl žmogus pasiutlige gali užsikrėsti, jei pasiutęs gyvūnas jam įkanda, apseilėja pažeistą odą ar gleivinę. Pasiutusio gyvūno seilės tampa užkrečiamos anksčiau, nei jam pasireiškia ligos požymiai.

   Įkandus įtartinam gyvūnui žaizdą reikia kuo skubiau nuplauti vandeniu ir muilu. Nukentėjusysis turi leisti nutekėti kraujui, o apie žaizdą esantį odos paviršių dezinfekuoti spiritu, jodo tirpalu ar kitu dezinfekatu. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

   Vakcinacijos kursą dažniausiai sudaro penkios injekcijos, kurios suleidžiamos per 28 dienas.

Pasiutligė yra ūminis encefalomielitas, kuris per 10 dienų nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo beveik visada baigiasi koma ir mirtimi.

Ligos inkubacinis periodas – nuo 10 dienų iki metų. Dažniausiai pasiutligės požymiai ima ryškėti po 30 – 60 dienų nuo įkandimo.

Pirmieji ligos požymiai lengvai pastebimi. Vieta, kur gyvūnas įkando, patinsta, parausta, pradeda skaudėti. Po kelių dienų pablogėja ir žmogaus savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis nebegali praryti net savo seilių. Stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis taip pat sukelia traukulių priepuolį. Dar po kelių dienų pakyla labai aukšta temperatūra, kuri nekrenta. Sutrikus sąmonei prasideda haliucinacijos, kalba tampa nerišli. Ligonis tampa agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui, žmogus gali mirti sustojus kvėpavimui.

Pasiutlige sergantys ligoniai gydomi ligoninėse, neramiems pacientams pritaikytose atskirose palatose. Jose žmogus saugomas nuo išorinių dirgiklių. Ligoniui suleidžiama antikūnų nuo pasiutligės. Tačiau efektyvių gydymo priemonių kol kas nėra.

„Vienintelė kovos su pasiutlige priemonė – žmonių sąmoningumas. Naminių augintinių šeimininkai privalo laikytis gyvūno laikymo taisyklių. Jie neturi leisti, kad jų gyvūnas keltų grėsmę aplinkiniams. Ir svarbiausia – jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės“

D U K  ___________

   Dažniausiai užduodamį klausimai, kurių medikai sulaukia iš nukentėjusių nuo naminių gyvūnų. Patariama kaip elgtis įkandus naminiam gyvūnui, kodėl nėra gerai vedžioti šunis pasiutligės židinių vietose ir dėl ko svarbu kuo greičiau pasiskiepyti.

Žiniasklaidoje pasirodo pranešimai, kad įvairiuose miškuose aptikti pasiutligės židiniai. Ar nepavojinga iškylauti tokiame miške, vedžioti gyvūnus ir pan. 

Jei turite informaciją, kad Jūsų pamėgtoje vietovėje yra aptiktas pasiutligės židinys, nederėtų lankytis tokiose vietose bei vedžioti savo augintinius. Geriau vengti poilsiauti tokiose vietovėse, kur paskelbtas pasiutligės židinys ar grėsmės zona. Tačiau tik nedaugelis pasiutlige sergančių laukinių gyvūnų patenka į žmogaus akiratį ir užregistruojamas pasiutligės židinys. Todėl bet kur gamtoje reikia elgtis atsargiai: nepalikti vaikų be suaugusiųjų priežiūros, nepaleisti pasilakstyti vienų pačių naminių gyvūnų, vengti kontakto su keistai besielgiančiais ar sergančiais laukiniais gyvūnėliais, neglostyti radus gulinčius. 


Jei vaikui įkando namuose laikomas šuo? Kaip elgtis tokiu atveju? 

Pirmiausiai reikia suteikti pirmą pagalbą vaikui. Žaizdas praplauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti, aprišti ir kreiptis į gydytoją. Kitas labai svarbus dalykas - 10 dienų stebėti šunį. Jei per tą laiką šuns elgesys nepakis, vadinasi įkandimo metu jis buvo sveikas ir pasiutligės perduoti negalėjo, tad vaiko skiepyti nuo pasiutligės nereikia. Tačiau neretai pasielgiama impulsyviai ir šuo būna užmigdomas, atiduodamas, parduodamas. Taip vaikas pasmerkiamas ne itin maloniai procedūrai – skiepijimui. Skiepijimas žmogui nedelsiant pradedamas ir tais atvejais, kai įkanda gyvūnas, kurio šeimininkai nežinomi. 

Jei įkando nepažįstamas gyvūnas, per kiek laiko reikia pasiskiepyti?

Kreiptis į gydymo įstaigą reikia nedelsiant. Kuo greičiau pradedamas skiepijimas, tuo greičiau pasiekiamas apsauginis imuniteto lygis. Geriausiai, kai pradedama skiepyti pirmą parą po sužalojimo.

Kaip žinoti ar naminis gyvūnėlis serga pasiutlige? Kokie sergančio naminio gyvūno požymiai ? 

Ligos pradžioje atskirti kokia liga serga gyvūnas sunku, todėl geriausiai kreiptis į veterinarijos specialistą. Simptomai priklauso nuo gyvūno rūšies ir individualių savybių. Įtarti, kad serga katės, šunys, galima iš tokių simptomų: pakinta apetitas, elgesys, daugiau guli, nėra linksmumo, pabrukta uodega.. Vėliau tampa neįprastai agresyvūs ar meilūs, nebegali lakti, prasideda seilėtekis, išsivysto galūnių paralyžius. Gyvūnas pastimpa.

Gatvėje vaiko rankas aplaižė nepažįstamas katinas, kuris keistai elgėsi voliojosi, glaudėsi... ir pan. Ar jis serga pasiutlige? Kokie požymiai jei gyvūnas serga pasiutlige? 

Gali būti kad serga, nes požymiai labai panašūs. Tačiau panašiai elgiasi, ir valerijonų prisilaižęs katinas, todėl vienareikšmiškai atsakyti keblu. Reiktų stebėti, kaip tas katinas elgsis vėliau, tačiau greičiausiai tokios galimybės nebus. Štai todėl ir rekomenduojame vengti kontakto su svetimais gyvūnais, nemaitinti iš rankos, nesiduoti aplaižomiems, neglostyti jų. Šito išmokyti vaikus.

Ar galima ( specialistų pagalba ) gydyti naminį gyvūnėlį, kuris kaip įtariama, gali sirgti pasiutlige? 

Pasiutligė nepagydoma. Tačiau kol diagnozė tik įtariama, gyvūnai dažnai gydomi. Ir dažniausiai namuose. Svarbu klausyti veterinarijos specialisto patarimų ir nurodymų. Tačiau kiekvienas turėtų pirmiausiai izoliuoti sergantį gyvūnėlį nuo žmonių ir kitų gyvūnų, uždarydamas kokioje patalpoje, aptvare, narvelyje, dėžėje ar pan. iš kur nepabėgtų ir negalėtų platinti ligos. 

Kokie naminiai ar laukiniai gyvūnai dažniausiai serga pasiutlige? 

Susirgti pasiutlige gali bet kuris naminis ir laukinis šiltakraujis gyvūnas. Iš naminių dažniausiai serga šunys ir katės – tie gyvūnai, kuriuos daugiausiai žmonės laiko. Kaimo vietovėje suserga karvės, arkliai, ožkos. Jei savininkai kasmet paskiepytų savo gyvūnėlius ir gyvulius nuo pasiutligės, susirgimų ir netekčių išvengtų. Iš laukinių gyvūnų daugiausiai pasiutligė diagnozuojama usūriniams šunims ir lapėms.



Naminių ir laukinių gyvūnų pasiutligės paplitimas šalies rajonuose 1994–2003 m.